LIETUVOS KREPŠINISGALINGI IŠ NAUJO

Krepšininkų rengimo ir ugdymo sistema

Vienas svarbiausių asociacijos darbų – sukurti aiškesnę ilgalaikio krepšininkų rengimo kryptį, kuri būtų naudinga sporto mokykloms, akademijoms, regionų klubams ir profesionalioms komandoms.

Veiksmai

• —Sudaryti krepšininkų rengimo darbo grupę iš trenerių, sporto mokslininkų, sporto medikų, klubų ir sporto mokyklų atstovų, į ją įtraukiant ir universitetų atstovus bei prireikus pasitelkiant jų akademinę ir metodinę patirtį.
• —Parengti rekomendacijas, ką skirtingo amžiaus krepšininkas turėtų gebėti technikos, taktikos, fizinio ir psichologinio rengimo srityse.
• —Numatyti pagrindinius sportininko rengimo etapus ir treniruočių krūvio periodizaciją.
• —Sukurti žaidėjų testavimo modelį ir aiškią nacionalinę talentų duomenų sistemą, veikiančią visose Lietuvos apskrityse ir laikantis duomenų apsaugos reikalavimų.
• —Stiprinti perėjimą iš sporto mokyklų į klubus ir iš regionų klubų į aukštesnio lygio komandas.
• —Plėsti „Dienos su žvaigžde“, regioninių stovyklų, atvirų treniruočių ir kitų praktinių projektų tinklą.
• —Tęsti ir organizuoti jaunųjų krepšininkų U9, U10 ir U11 amžiaus grupių čempionatus, sudarant vaikams daugiau galimybių reguliariai varžytis, tobulėti ir įgyti pirmąją varžybinę patirtį.
• —Didinti mergaičių įsitraukimą į krepšinį ir sudaryti daugiau galimybių reguliariai treniruotis bei dalyvauti varžybose.
• —Stiprinti mergaičių dalyvavimą Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje (MKL).
• —Kurti nuoseklų kelią nuo sporto mokyklų ir MKL į jaunimo bei moterų klubus, profesionalų krepšinį ir Lietuvos rinktines.
• —Gerinti bendradarbiavimą tarp sporto mokyklų, MKL, universitetų, klubų ir rinktinių, kad talentingoms žaidėjoms ir žaidėjams būtų aiškios tolesnės galimybės.
• —Stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuvių kilmės krepšininkais, krepšininkėmis ir treneriais, gerinti informacijos apsikeitimą su lietuvių kilmės sportininkus ugdančiais treneriais užsienyje ir įtraukti išeivijos žaidėjų patirtį į bendrą talentų paieškos sistemą.
• —Sieksime, kad krepšinis būtų prieinamesnis žmonėms su negalia ir kurtiesiems – plėsime pritaikytų treniruočių bei varžybų galimybes, skatinsime prieinamesnę sporto infrastruktūrą ir bendradarbiausime su šių bendruomenių organizacijomis.

Trenerių sistema

Treneriai yra viena svarbiausių Lietuvos krepšinio sistemos grandžių. Todėl būtina spręsti ne tik kvalifikacijos, bet ir kasdienio trenerio darbo sąlygų klausimus.

Veiksmai

• —Sudaryti darbo grupę dėl trenerių tarifikacijos, darbo krūvių ir grupių komplektavimo.
• —Peržiūrėti trenerių kategorijų suteikimo ir pratęsimo tvarką, kad ji būtų aiški, vienoda ir pritaikyta sporto šakos realybei.
• —Parengti bendras rekomendacijas dėl trenerių išsilavinimo, licencijų ir kompetencijų.
• —Sukurti nuoseklią trenerių kvalifikacijos kėlimo sistemą ir Lietuvos krepšinio trenerių mokyklos kryptį.
• —Stiprinti trenerių bendruomenės įtraukimą į sprendimų rengimą.
• —Kasmet didinti trenerių, dalyvaujančių kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų tobulinimo programose, skaičių, pirmiausia nustačius pradinį atskaitos rodiklį.
• —Pasitelkti universitetų akademinę, mokslinę ir metodinę patirtį trenerių rengimui bei kvalifikacijos tobulinimui.
• —Skatinti bendrus universitetų, sporto mokyklų, klubų ir lygų projektus.
• —Sudaryti sąlygas treneriams įgytas žinias pritaikyti praktikoje ir dalytis patirtimi visoje krepšinio sistemoje.
• —Nacionalinių rinktinių patirtį perduoti regionams: sudaryti galimybes Lietuvos krepšinio treneriams stažuotis nacionalinėse rinktinėse ir mokytis iš rinktinių trenerių štabų darbo, o vyrų ir moterų pagrindinių rinktinių trenerių štabams rengti praktinius seminarus Lietuvos apskrityse, dalijantis treniruočių planavimo, žaidėjų ugdymo ir pasirengimo varžyboms patirtimi.
• —Sukurti jaunųjų trenerių pameistrystės ir mentorystės programą, susietą su trenerių kvalifikacijos kėlimo sistema: pradedantieji treneriai galėtų dirbti kartu su patyrusiais specialistais, dalyvauti treniruotėse, stebėti jų darbą ir gauti mentorių pagalbą planuojant treniruotes bei dirbant su skirtingo amžiaus žaidėjais.
• —Sudaryti galimybes aktyvią karjerą baigiantiems arba ją dar tęsiantiems krepšininkams įgyti trenerio kompetencijų ir pasirengti profesinei veiklai krepšinyje, derinant sportininko karjerą su trenerio mokymusi ir praktika bei pasitelkiant universitetų akademinę, metodinę ir organizacinę patirtį.
• —Stiprinti trenerių asociacijos / komiteto vaidmenį priimant sprendimus, siekiant tinkamo darbo krūvio, sąžiningo atlygio ir aiškių socialinių garantijų; šią kryptį plėtoti kartu su treneriais ir jų atstovais.

Teisėjų rengimas ir teisėjų sistemos stiprinimas

Lietuvos krepšinio varžyboms reikia pakankamai parengtų ir aktyviai dirbančių teisėjų. Todėl būtina stiprinti teisėjų rengimą, kvalifikaciją ir sąlygas tęsti darbą.

Veiksmai

• —Įvertinti teisėjų poreikį, trūkumą ir pasiskirstymą pagal varžybų lygius bei regionus.
• —Kurti aiškų naujų teisėjų pritraukimo, parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kelią.
• —Stiprinti teisėjų mentorystę, nuolatinį mokymąsi ir veiklos vertinimą.
• —Skatinti jaunų žmonių įsitraukimą į teisėjavimą ir sudaryti sąlygas jiems tobulėti.
• —Kartu su lygomis, klubais ir varžybų organizatoriais įvertinti teisėjų darbo krūvį, darbo sąlygas ir atlygio modelį.
• —Remiantis situacijos įvertinimu, teikti pasiūlymus dėl tvaresnio teisėjų finansavimo ir išlaikymo sistemoje.

Žaidėjų perėjimai ir kompensacijos

Žaidėjų ugdymą atlieka ne viena organizacija. Todėl turi būti aiškiau įvertinamas sporto mokyklų ir klubų indėlis į žaidėjo parengimą, o žaidėjų perėjimų principai turi būti skaidrūs ir suprantami.

Veiksmai

• —Sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų Lietuvos ir tarptautinę praktiką.
• —Parengti pasiūlymus dėl kompensacijų už žaidėjo parengimą ir perėjimą.
• —Numatyti skaidrią procedūrą, kuri apsaugotų ir jauną žaidėją, ir jį ugdžiusią organizaciją.
• —Sprendimus derinti su klubais, sporto mokyklomis ir teisininkais, kad jie atitiktų konkurencijos teisės bei kitus reikalavimus.

Rinktinės

Rinktinės yra visos Lietuvos krepšinio veidas. Jų veiklai reikia stabilaus planavimo, aiškaus pasirengimo ir nuolatinio ryšio su klubais.

Veiksmai

• —Stiprinti rinktinių pasirengimo planavimą ir bendradarbiavimą su klubais.
• —Gerinti informacijos apsikeitimą tarp rinktinių trenerių ir klubų trenerių.
• —Siekti, kad Lietuvos vyrų ir moterų 5x5 rinktinės bei vyrų ir moterų 3x3 rinktinės patektų į olimpines žaidynes; šį tikslą įgyvendinti per ilgalaikį sportinį planavimą, o ne vien per trumpalaikius sprendimus.
• —Ypatingą dėmesį skirsime Lietuvos moterų rinktinės pasirengimui FIBA Women's EuroBasket 2027. Pasirengimą planuosime nuosekliai ir glaudžiai bendradarbiaudami su klubais bei rinktinės treneriais.
• —Stiprinsime ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuvių kilmės krepšininkais, krepšininkėmis ir treneriais. Sieksime juos anksčiau pastebėti, palaikyti nuoseklų ryšį ir, kai tai atitinka sportinius kriterijus bei galiojančias taisykles, sudaryti sąlygas įsitraukti į Lietuvos krepšinio ir rinktinių sistemą.
• —Megzti ryšius su užsienyje veikiančiomis lietuvių bendruomenėmis ir krepšinio organizacijomis, o išeivijos žaidėjų patirtį įtraukti į rinktinių planavimą.

Moterų krepšinis

Moterų krepšinis turi būti lygiavertė Lietuvos krepšinio sistemos dalis – nuo mergaičių krepšinio sporto mokyklose iki stiprių klubų, profesionalių galimybių ir Lietuvos rinktinių.

Veiksmai

• —Didinti mergaičių krepšinio masiškumą ir jų įsitraukimą į MKL.
• —Stiprinti moterų krepšinio klubus ir jų galimybes kurti ilgalaikes, konkurencingas komandas.
• —Plėsti profesionalias galimybes Lietuvos žaidėjoms Lietuvoje.
• —Kurti aiškesnį kelią nuo mergaičių krepšinio sporto mokyklose ir MKL iki moterų klubų bei Lietuvos rinktinių.
• —Daugiau dėmesio skirti moterų krepšinio matomumui, talentų ugdymui ir varžybų kokybei.
• —Aktyviau bendradarbiauti su atsakinga ministerija, savivaldybėmis, klubais ir partneriais dėl moterų krepšinio finansavimo, infrastruktūros ir plėtros.
• —Ieškoti papildomų partnerysčių moterų krepšinio projektams ir rinktinėms.
• —Sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos moterų rinktinėms ir klubams rengti žaidėjas tarptautinėms varžyboms.
• —Siekti, kad moterų krepšinio finansavimas per kadenciją padidėtų ne mažiau kaip 50 procentų, kasmet įvertinant lėšų panaudojimą ir sportinius rezultatus.

Transliacijos ir krepšinio matomumas

Krepšinio renginys šiandien nesibaigia sporto salėje. Transliacijos, trumpi vaizdo įrašai, statistika ir socialiniai tinklai yra svarbi klubų bei lygų vertės dalis.

Veiksmai

• —Koordinuoti televizijos ir kitų vaizdo transliacijų klausimus tarp lygų, klubų ir transliuotojų.
• —Tarpininkauti ieškant sprendimų, kad daugiau rungtynių būtų pasiekiama sirgaliams.
• —Stiprinti svarbiausių rungtynių, žaidėjų ir jaunimo krepšinio viešinimą.
• —Skatinti bendrus komunikacijos standartus, duomenų ir vaizdo turinio naudojimą.
• —Didinti regionų klubų matomumą nacionalinėje krepšinio komunikacijoje.
• —Parengsime ALK komunikacijos planą bent jau metams į priekį, kuriame bus skirtas dėmesys ir viešinimas visų ALK narių veiklos – pradedant nuo darželinukų iki rinktinių renginių ir veiklos.

Rėmėjai ir finansinis tvarumas

Rėmėjų pritraukimas turi būti ne pavienių kontaktų paieška, o bendra Lietuvos krepšinio strategija. Verslui turi būti aiškiai parodyta, kokią vertę sukuria krepšinis – nuo nacionalinių rinktinių ir aukščiausio lygio klubų iki regionų ir vaikų sporto.

Veiksmai

• —Sukurti bendrus nacionalinių ir regioninių rėmėjų pasiūlymus.
• —Padėti lygoms ir klubams profesionaliau pristatyti savo auditoriją, skaitmeninę komunikaciją ir socialinę vertę.
• —Akcentuoti ne tik lankomumą arenose, bet ir socialinių tinklų sekėjų, peržiūrų, pasiektų žmonių bei turinio rodiklius.
• —Ieškoti ilgalaikių partnerysčių, kurios padėtų finansuoti jaunimo, regionų ir moterų krepšinio projektus.
• —Per pirmuosius metus dėti visas pagrįstas pastangas pritraukti naujų rėmėjų, suprantant, kad galutiniai sprendimai priklauso nuo verslo partnerių. Parengti socialinius projektus, kuriuos finansuotų ES fondai ir kitos Europinės struktūros.
• —Siekti, kad asociacijos komercinės pajamos kasmet augtų ne mažiau kaip 10 procentų, vertinant pagal patvirtintus finansinius duomenis.
• —Kartu su klubais ir kitais asociacijos nariais siekti teisinio reguliavimo pakeitimų, kurie leistų išsaugoti atsakingas, įstatymų nustatytas rėmimo partnerystes su licencijuotais lošimų organizatoriais, užtikrinant nepilnamečių apsaugą ir skaidrius reklamos reikalavimus.
• —Bendradarbiauti su savivaldybėmis ir jų tarybomis dėl skaidrių nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių paskatų sporto rėmimui; sprendimus dėl lengvatų priima pačios savivaldybės pagal savo finansines galimybes ir prioritetus.